|
Sportas - vienas geriausių būdų reprezentuoti savo valstybę pasaulyje. Labai dažnai Lietuvos vardas siejamas būtent su tam tikro sportininko pavarde, jo laimėjimais tarptautinėse arenose. Lietuva turi nemažai aukštos kvalifikacijos teisėjų, kitų sporto specialistų, kurie taip pat yra puikūs mūsų šalies atstovai užsienyje.
Lietuvoje susiklosčiusios pakankamai tvirtos bendradarbiavimo su užsienio sporto organizacijomis tradicijos, nes jau prieš karą Lietuvos pagrindinių sporto šakų federacijos buvo įstojusios į atitinkamas tarptautines federacijas. Dabar tarptautinių federacijų narėmis yra per 90 sporto šakų federacijų, asociacijų, sąjungų. Keletas šalies federacijų atstovų yra tarptautinių federacijų vadovaujančių institucijų nariai.
Lietuva gana aktyviai dalyvauja pasauliniame sporto gyvenime. Mūsų šalies sporto vyriausybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos dalyvauja įvairaus rango renginiuose, programose, yra narės daugelio Europos ir pasaulio organizacijų: UNESCO, Europos Tarybos, Europos Sąjungos, Europos nevyriausybinės sporto organizacijos (ENGSO), Tarptautinio ir Europos olimpinių komitetų ir kt.
Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Kūno kultūros ir sporto departamentas), suprasdamas tarptautinių ryšių svarbą ne tik sporto visuomenei, bet visai Lietuvai, skatina tarptautinį bendradarbiavimą, mezga ryšius ne tik tarp sporto organizacijų, bet ir tarp tarptautinių institucijų bei kitų valstybių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Kūno kultūros ir sporto departamentas dalyvauja Europos Sąjungos šalių narių sporto valdymo institucijų lygiu vykdomoje veikloje, bendradarbiauja su Europos Komisijos (EK) Švietimo ir kultūros direktorato sporto skyriumi, skatina Lietuvos sporto organizacijas dalyvauti Europos Komisijos parengtose programose.
Europos Sąjunga (ES)
1. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai buvo suteikta konkreti kompetencija sporto srityje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnyje nurodoma, kad „Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikalų skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkciją“. Prieš tai ES veikla sporto srityje buvo grindžiama ne konkrečia kompetencija, bet labiau kitų kompetencijų, inter alia, konkurencingumo, vidaus rinkos, užimtumo ir socialinių reikalų, su sportu susijusiais aspektais.
2. 2007 m. liepos 11 d. Komisija priėmė Baltąją knygą dėl sporto, kurioje numatyti veiksmai, kuriuos turės įgyvendinti ir remti Komisija ir kurie išdėstyti Pjero de Kuberteno vardu pavadintame veiksmų plane. Šie veiksmai buvo pagrįsti galimybėmis, egzistavusiomis pagal tuo metu galiojusias Sutartis. Be to, pastaraisiais metais labai suintensyvėjo neoficialus ES valstybių narių veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas sporto klausimais, buvo rengiami reguliarūs neoficialūs ministrų ir ekspertų posėdžiai. Komisija sudarė palankesnes sąlygas šiam neoficialiam bendradarbiavimui, o Baltoji knyga buvo svarbus šio darbo atskaitos taškas.
3. Dabar, nustačius konkrečią ES kompetenciją sporto srityje, valstybių narių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas taps oficialus, o Komisija pareiškė ketinanti priimti naują komunikatą, kuriame būtų išdėstyti jos siūlomi Europos Sąjungos veiksmų planai ir prioritetai Europos sporto klausimams propaguoti, bei apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl išlaidų sporto srityje programos.
4. Pirmas oficialus Tarybos posėdis, skirtas sporto klausimams, įvyko 2010 m. gegužės 10–11 d. Briuselyje (Švietimo, jaunimo ir kultūros taryba). Pagrindinė sporto klausimų darbotvarkės dalis buvo ministrų debatai. Šių debatų tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę įvertinti pagrindinius klausimus ir problemas, kurie dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, turėtų būti sprendžiami vykdant ES sporto politiką. Šiais debatais siekiama svariai prisidėti Komisijai rengiant naująjį komunikatą.
Baltoji knyga dėl sporto
Rengdama šią Baltąją knygą, Komisija vykdė daugybę konsultacijų su sporto sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis dėl bendros svarbos klausimų bei atliko konsultaciją internetu. Jų metu paaiškėjo, kad dėl sporto vaidmens Europoje ir ES lygmens veiksmų šioje srityje puoselėjami dideli lūkesčiai. Šioje Baltojoje knygoje aptariamas visuomeninis sporto vaidmuo, jo ekonominis aspektas ir tolesni su šia iniciatyva susiję veiksmai. Konkretūs tolesnių ES lygmens veiksmų pasiūlymai pateikiami Pjero de Kuberteno vardu pavadintame veiksmų plane, kuriame išdėstoma veikla, kurią Komisija turės įgyvendinti arba remti. Tarnybų darbo dokumente pateikiamos pasiūlymo aplinkybės, įskaitant priedus dėl sporto ir ES konkurencijos taisyklių, dėl sporto ir vidaus rinkos laisvių ir priedą, kuriame pateikiami konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai. http://ec.europa.eu/sport/white-paper/index_en.htm
ES ministrų, atsakingų už sportą, neformalūs susitikimai (Informal Meetings of EU Ministers Responsible for Sport)
ES sporto direktorių susitikimai (Meetings of EU Sports Directors)
Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato Sporto skyrius (Sport Unit of the Education and Culture DG)
- Darbo grupė „Sportas ir sveikata“ (The Working Group ‘Sport & Health’)
- „Antidopingo“ darbo grupė (The Working Group ‘Anti-Doping’)
- Darbo grupė „Pelno nesiekiančios sporto organizacijos“ (The Working Group ‘Non-Profit Sport Organisations’)
- Darbo grupė „Sportas ir ekonomika“ (The Working Group ‘Sport & Economics’). Dokumentai atsisiųsti:
Darbo užduotis, veiklos aprašymas, Vilniaus apibrėžimas.
Jungtinės Tautos (JT)
Jungtinių Tautų (JT), jos fondų ir programų, JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) bei kitų JT specializuotų agentūrų vaidmuo skatinant žmonijos raidą per nacionalines kūno kultūros ir sporto programas yra reikšmingas.
JT skelbia, kad daugelio šalių švietimo sistemose kūno kultūra ir sportas, nepaisant to, kad yra pagrindinės priemonės ne tik sveikatai gerinti, fizinėms savybėms ugdyti, bet ir socialinei integracijai bei tarpkultūriniam dialogui būtinoms vertybėms įgyti, vis labiau menkinami.
JT ragina šalis nares įsipareigoti užtikrinti kūno kultūros ir sporto vaidmens visišką pripažinimą ir šios srities plėtrą.
JT su susirūpinimu pripažįsta sportininkams, ir ypač jauniems, gresiančius pavojus – vaikų darbą, smurtą, dopingą, ankstyvą specializaciją, persitreniravimą, komercializacijos išnaudotojiškas formas ir mažiau pastebimas grėsmes – per ankstyvą atskyrimą nuo šeimos, sportinių, socialinių ir kultūrinių ryšių praradimą.
JT 2005 metus paskelbė Tarptautiniais kūno kultūros ir sporto metais, kurie būtų priemone švietimui ir sveikatai gerinti, plėtrai ir taikai skatinti, ir pakvietė vyriausybes prisidėti organizuojant renginius. (Rezoliucija A/RES/58/5)
Per Olimpines žaidynes JT ragina šalis nares laikytis Olimpinių paliaubų ir remti žmonijos raidos per sportą iniciatyvas bei įgyvendinant šiuos tikslus bendradarbiauti su TOK. (Rezoliucija A/RES/58/6)
Jungtinių Tautų (JT) švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)
Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte Šalių konferencija (Conference of the Parties to the International Convention against Doping in Sport)
Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte įsigaliojo 2007 vasario 1 d., kurią Lietuva ratifikavo viena iš pirmųjų. Šios konvencijos pagrindu sukurta teisinė kovos su dopingu bazė. Iš viso ją ratifikavo jau 100 pasaulio valstybių (2008 m. lapkričio mėn.). Šalių konferencija Tarptautinės konvencija prieš dopingo vartojimą sporte įgyvendinimui stebėti rengiama kas dvejus metus (kita – 2009 m.).
UNESCO sporto čempionų programa (UNESCO Champions for Sport)
2008 lapkričio 23 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu, dalyvaujant UNESCO vadovams, daugumai Europos valstybių ir kitų pasaulio šalių UNESCO ambasadoriams, Lietuvos ambasadorei UNESCO Inai Marčiulionytei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Valdemarui Sarapinui, Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniam direktoriui Algirdui Raslanui, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentui Eimantui Skrabuliui ir lietuvių bendruomenės Prancūzijoje atstovams bei kt., UNESCO Sporto čempionu buvo inauguruotas dukart olimpinis, dukart pasaulio bei Europos disko metimo čempionas Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna.
V.Alekną pasveikino UNESCO generalinis direktorius Koïchiro Matsuura. Jis Lietuvos disko metikui įteikė pažymėjimą, liudijantį šį garbingą UNESCO vardą. Šis vardas lietuviui suteiktas, įvertinus ir jo pergales pasaulio sporto arenose, ir jo žmogiškąsias savybes bei veiklą, propaguojant sportą mokyklose ir atsidavimą UNESCO idealams.
UNESCO Sporto čempiono titulas įpareigojo Lietuvos sportininką aktyviai dalyvauti šios organizacijos veikloje, atkreipti visuomenės ir ypač švietimo formuotojų dėmesį į fizinį ugdymą, kaip į socialines ir etines vertybes ugdančią veiklos sritį, bendrauti su viso pasaulio vaikais ir aiškinti kūno kultūros ir sporto teikiamą naudą.
V.Alekna – devintasis pasaulio sportininkas, kuriam suteikiamas UNESCO Sporto čempiono titulas. Prieš tai UNESCO Sporto čempiono vardai suteikti Sergejui Bubkai, Justine Henin, Pelė, Michaeliui Schumacheriui ir kt.
Tarpvyriausybinis fizinio lavinimo ir sporto komitetas (Intergovernmental Committee for Physical Education and Sport (CIGEPS)
Sausio 29–31 dienomis UNESCO būstinėje vykusiame Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komiteto posėdyje Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Algirdas Raslanas išrinktas UNESCO tarpvyriausybinio Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komiteto vicepirmininku. Komitetas prižiūri UNESCO Fizinio lavinimo ir sporto vystymo programą, skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei mokslo tyrimus šioje srityje. Lietuva į UNESCO tarpvyriausybinį Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komitetą ketveriems metams išrinkta 2007 m. rudenį Generalinės konferencijos 34-osios sesijos metu vykusiuose rinkimuose. http://unesco.mfa.lt
Tarptautinė ministrų ir aukštesniųjų pareigūnų, atsakingų už kūno kultūrą ir sportą, konferencija (International Conference of Ministers and Senior Officials Responsible for Physical Education and Sport (MINEPS)
Europos Taryba (ET)
Europos Taryba sporto srityje dirba vadovaudamasi Europos kultūros konvencija. Pagrindiniai ET principai darbui šioje srityje yra tolerancija, lygybė ir demokratija. Siekdama išsaugoti kilnius sporto idealus ir sporto prieinamumą visiems, Europos Taryba remia sportą visiems, kovoja su dopingu ir brutaliu sporto sirgalių elgesiu, padeda šalims narėms pertvarkyti ir tobulinti naciolines sporto sistemas.
1990 m. kovo 11 d. grąžinus Lietuvai valstybingumą šalyje pamažu buvo pereita prie europinio sporto valdymo modelio, kurį apibrėžia pagrindiniai ET dokumentai: Europos sporto chartija, Europos sporto visiems chartija, Europos sporto visiems chartija: neįgalieji, Europos sporto etikos kodeksas, Antidopingo konvencija, Antidopingo konvencijos papildomas protokolas, Europos konvencija dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes ir kt.
Antidopingo konvencijos Stebėjimo grupė (The Monitoring Group of the Antidoping Conventio (T-DO)
- Duomenų bazės darbo grupė (The Working Group on the Database (T-DO DB)
- Švietimo patariamoji darbo grupė (The Advisory Group on Education (T-DO ED)
- Teisės patariamoji darbo grupė (The Advisory Group on Legal Issues (T-DO LI)
- Mokslo patariamoji darbo grupė (The Advisory Group on Science (T-DO SC)
Laikinasis Europos koordinacinis forumas Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) klausimais (Ad Hoc Committee European Co-Ordination Forum of the World Anti-Doping Agency (CAHAMA)
Europos Konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes Nuolatinis komitetas (Standing Committee of the European Convention on Spectator Violence and Misbehaviour at Sports Events and in Particular at Football Matches (T-RV)
ET ministrų, atsakingų už sportą, konferencija (Council of Europe Conferences of Ministers Responsible for Sport)
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) regioninis biuras Europai
(WHO Regional Office for Europe)
Antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus problemų Europoje ir jau pasiekė epidemijos lygį. Nutukimo paplitimas per pastaruosius du dešimtmečius išaugo tris kartus, daugiau nei pusė daugelio Europos šalių suaugusių gyventojų turi antsvorį, ketvirtadalis jų yra nutukę. Kasmet dėl nutukimo Europoje miršta 1 mln. žmonių. Antsvoris, nutukimas aktuali problema visoms valstybėms nepriklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo lygio, o pagal socialines žmonių grupes ši problema aktualiausia būtent gaunantiems mažesnes pajamas. Antsvoris ir nutukimas yra daugelio ligų priežastys. Nutukimas turi didelę neigiamą įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei, įskaitant psichinę gerovę. Jeigu šios tendencijos išliks, 2010 m. Europoje bus 150 milijonų nutukusių suaugusiųjų, o gyvenimo trukmės deficitas dėl nutukimo iki 2050 metų gali išaugti nuo 2 iki 6 metų. (Daugiau ...).
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vadovai ir specialistai dalyvavo rengiant Europos kovos su nutukimu chartiją, kuri buvo patvirtinta 2006 m. lapkričio 16 d. Stambule, Turkijoje. Jos tikslas – pateikti politines rekomendacijas stiprinant kovą su nutukimu visame PSO Europos regione. Tikimasi, kad nacionalinės strategijos, įstatymai ir veiksmų planai remsis Chartijos nuostatomis. Kitas Europos mitybos veiksmų planas, kuris PSO Europos regiono komitetui bus pateiktas 2007 m. rugsėjo mėnesį, pagrindinius chartijos principus ir sistemą turėtų perkelti į konkrečių veiksmų komplektus ir stebėsenos (monitoringo) mechanizmus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti kuriant nacionalines strategijas.
Dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas
Norėdamos stiprinti esamus draugiškus valstybių santykius, būdamos įsitikinusios, kad bendradarbiavimas sporto srityje padėda sustiprinti valstybių tautų ryšius, siekdamos valstybių vyriausybinių ir nevyriausybinių sporto organizacijų tiesioginio bendradarbiavimo, skatindamos sportininkų ir sporto specialistų mainus, įtvirtindamos vizų lengvatas, turizmo plėtros ir kitais tikslais, valstybės sudaro sutartis. Kūno kultūros ir sporto srities nuostatos sutartyse dažniausiai būna kartu su kultūros, švietimo, jaunimo, turizmo sričių nuostatomis. Tokių sutarčių Lietuvos valstybė yra sudariuse per 50.
- Tarptautinės sutartys
Siekdamas įgyvendinti kūno kultūros ir sporto srities specialius tikslus (palankesnių sąlygų pasirengimui svarbiausioms pasaulio sporto varžyboms užtikrinimą, bendrų pozicijų ginant šalies sporto interesus tarptautinėse organizacijose suderinimą su partneriais, keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi ir t.t.) Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaro susitarimus su kitų šalių kūno kultūros ir sporto valdymo institucijomis. 1990-2008 m. sudaryti 24 susitarimai.
- Tarpinstituciniai susitarimai
Bendradarbiavimas su pasaulio lietuvių bendruomenėmis
VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
| 
